Pirmiausia norėčiau padėkoti savo tėveliams, už galimybę pabūti vietoje kur:
Rykliai bijo vietinių...
Diena oro temperatūra pasiekia 35 laipsnius, o vanduo sušyla iki 25 laipsnių...
Romo butelis tekainuoja kiek mažiau nei 3 litus...
Elektra veikia puse dienos- nuo 14 valandos iki 6 valandos...
Gali matyti milijoną žvaigždžių, nes šviesos tarša čia neegzistuoja...
Šimtai salų, salelių aplinkui...
Karštas vanduo nereikalingas...
Man gera ir kur norėsiu sugrįžti...
Nesinori stovėti vietoje, nes aplinkui dar tiek daug yra ką pamatyti...
Nesvarbu kokiam kambaryje gyveni- vistiek jame nebūni...
Negalima gulėti po palme- krentantys kokosai gali tave sužaloti...
Tik vietiniai žino urvus į gražiausias vietas...
Pasaulis juda kiek lėčiau...
Gali ramiai apie viską pagalvoti...
Mėnulis yra virš saulės, kai ji leidžiasi...
Oras prognozuojamas ateinančioms 15 minučių...
Jūra sūri, sūri...
Vietoje kurią dauguma apibūdina kaip roju...
Viskas prasidėjo ketvirtadienio vakarą, kai susidėję daiktus pajudėjome oro uosto link. Prieš akis laukė kelios valandos Incheon oro uoste, naktinis skrydis, 7 valandos Manilos oro uoste, rytinis skrydis, 6 valandų kelionė autobusiuku...
Incheon oro uostas (Seoulas):
Skrydžiai nebuvo lengvi. Nuovargis, temperatūrų skirtumas, laiko skirtumas, lėktuvų vėlavimai, keičiami vartai ir t.t... Dažniausias užsiėmimas laukiant miegas:
Manilos oro uostas:
Bet pagaliau atskridus į Puerto Princesą, mūsų nuotaikos pasitaisė. Nors ko gero tai buvo sudėtingiausias skrydis, nes teko keisti terminalą, skrydis buvo atidėtas 2 valandoms, terminalas buvo ganėtinai pasenęs ir nelabai vėdinamas, pastovus triukšmas iš mažu vaikų ir t.t.
Puerto Princesa oro uostas:
Tik išėjus iš oro uosto mus pasitiko šiltas oras, ir užrašas su mūsų vardais. Kieme mūsų jau laukė išvykti pasiruošęs mikro autobusiukas. Tai buvo paskutinis etapas kelionės link galutinio tikslo- El Nido- pradžia.
Kelyje tarp Puerto Princesa ir El Nido:
Šešių valandų kelionė, miegant, prabėgo neįtikėtinai greitai ir pavakariais mes jau buvo El Nido miestelyje, autobusų "Stotyje".
Atgavę savo daiktus iškarto gatvele patraukėme miesto link, laukė užduotis- susirasti nebrangią vietą pernakvoti ir pavakarieniauti. Sunku nebuvo, antrasis mūsų aplankytas viešbutininkas (Ogie) sutiko mus apnaktvyndinti už padorią kainą. Maisto ieškojome kiek ilgiau, kol susitikimo Emma ir jos vaikiną kurie atvyko čia diena anksčiau. Jie mums parodė vietą, kurioje turėjome savo pirmąją "vakarienę" (na tiksliau užkandžius prieš vakarienę) ir kurioje vėliau apsigyvenome...
El Nido (Barcui Barbeq Bar):
Tikroji vakarienė vyko kiek vėliau, kai visi jau buvo atvykę ir įsikūrę. Visi smagiai pasėdėjome, apsitarėme dėl ateinančios dienos planų, žinoma pavalgėme, ir išsiskirstėme po viešbutukus pailsėti...
Šeštadienio rytą (Ketvirtadieni išskridome, penktadieni po pietus atvykome į El Nido) mūsų laukė kažkas pavadinimu "Island Hoping". Galvojome, kad tai turėtų būti turas po salas ir neklydome. Papusryčiavę visi susirinkome Barcuit BQ barę, kur mūsų laukė baro savininkas/ laivo kapitonas, su kuriuo susiderėjome dėl nemažos nuolaidos, jeigu keliausime visi su juo į kelis salų turus. Po neilgo pašnekesio ir lastų pasimatavimo sėdome į laivelius ir išplaukėme į jūrą...
Atsiprašau, neatsimenu salų pavadinimų, nes kiekviena dieną jų aplankėm bent po kokias 5... Pirmasis mūsų turo A (yra sudaryti maršrutai- A,B,C,D) sustojimas- įlanka panardinti (pasnorklinti). Nelabai kas matėsi gražaus po vandeniu, bet kai mūsų gidas parodė kur plaukti, ir pro kuri plyšį kur įlysit, supratome kad čia reikia ne po vandeniu žiūrėti...
Antrasisi sutojimas nedidelė sala, kurioje valgėme pietus. Stalas buvo įspūdingas (ypač kai pagalvoji kad viskas paruošta ant laužo)- žuvis, mėsa, vištiena, ryžiai, padažas, du skirtingi daržovių patiekalai ir pabaigai vaisiai- Arbuzas, Mango vaisius, Ananasas. Tikra atgaiva, nes Seoul'e vaisias ir šviežiomis daržovėmis pasimėgauti yra labai brangu.
Po pietų dar truputi pasiturškėme šioje saloje, ir pajudėjome toliau. Aplankėme dar 3 salas tądien. Panardėme pasifotkinome, pagulėjome saulėje... Ir vakarėjant grįžome į savo miestelį. Visi išsiskirstė po kambarius, nes po sūrios jūros dušo labai norėjosi... Susitiko vėliau vakare pavakarieniauti ir nueiti kur po vakarienės pasėdėti...
Vakarieniavome Prancūziškame restorane. Po to kiek pasivaikščiojome papludymui ir išsiskirstime... Kas miegoti, kas kokteilių išgerti, kas į barą pašokti ar muzikos pasiklausyti.
Aš patraukiau lovytes link...
Kitos dienos rytas, buvo ankstyvas, nes nuo 6 ryto už lango gaidys giedojo ir dėl elektros išjungimo, nustojo veikti ventiliatorius mano kambaryje. Greita temperatūra kambaryje pakilo iki 27 laipsniu ir teko nešti kailį iš tos nesveikos šilumos :D. Rytas buvo gražus, bet tik po pusryčių pradėjo lyti. Aišku lietus Filipinuose toks savotiškas- 10 minučių lyja, 15 minučių plieskia saulė, 5 minutes apsiniaukia, 10 minučių lyja ir t.t. Dėl to visi vėlavo susirinkti ir vietoj sutartos 11 valandos, susitikome tik apie 14 valanda. Papietavome ir pradėjome kurti planus dienai, nes oras lyg ir pradėjo taisytis, tik mums pripildžius pilvus... Norai išsiskyrė: dalis nori žvejoti dalis- nekenčia žvejybos. Taigi teko išsiskirti. Dviem laiveliais patraukėme į jūrą, nors iš tiesų mane domino tik tas kuriame sėdėjau ir kuris plakė nardyti (snorklinti). Išvyka truku kelias valandas per kurias apžiūrėjome vieną rifą, kuris deja po nardymo Egipte nebuvo toks jau įspūdingas... Nors mūsų kita dalis žmonių buvo laimingi po žvejybos, matomai dėl pagautų žuvelių, kurios buvo pažadėtos kitos dienos pietums...
Grįžę namo ir vėl pirmu taikymu į dušą- šaltą, gaivų dušą, nes maudydamasis jūroje nei kiek neatvėsti... Po to apsilankymas pas gatves prekybininkę- sumuštinio...
Kiek vėliau vakare, visiems grįžus, susitikome miestelyje ir nuėjome vienos iš mūsų bendrakeleivio/draugo viešbučio link, iš kur atsiveria nuostabus vaizdas, nes viešbutukas tolėliau nuo miesto ir ant kalvos...
Norėjome pamatyti saulėlydį, bet buvo per daug debesuota, tai tiesiog pasėdėjome pašnekėjome, išgėrėm keletą kokteilių...
Jau visai įsivakarojus visi nubalsavome eiti vakarieniauti ir netikėtai atsidūrėme sumuštinių "restorane"/karaoke bare... Deja mūsų 14 žmonių grupė, visada buvo galvos skausmas restoranams. Taip pat ir šį kartą. Maisto laukėme gal pusantros valandos. Padavėja gerokai supainiojo užsakymus, bet visi buvo per daug alkani ir per daug pavargę ginčytis...
Po vakarienės ir vėl keliai išsiskyrė. Kas į paplūdimį kokteilių, kas į Prancūzišką barą alaus, kas miegoti, kas dar kur...
Aš patraukiau lovytes link, su trumpu stabtelėjimu paplūdimyje, viena kokteiliui ir padaryti keletą nuotraukų...
Pirmadienio rytas buvo jau suplanuotas: atsikeliu, papusryčiauju, susidedu daiktus ir plaukiu... Plaukiu aplankyti šios dienos dozės salų ir vienoje iš jų pernakvoti...
Diena nebuvo labai graži dėl stipraus vėjo ir lietaus, bet laiveliui ir mums tai netrukdė. Aplankėme keletą salų, vienoje vietoje panardėme (pasnorklinome)- buvo labai gražus rifas (bent tądien taip atrodė), papietavome ir vakarėjant atplaukėme į salą kurioje nakvosime. Sala buvo kiek didesnė negu salos prieš tai, turėjo gan ilgą paplūdimį nedidelę pašiūrę... Įsikūrėme, apsižvalgėme ir pradėjome laukti vakarienės, kuri buvo tikrai įspūdinga (pamatysite nuotraukos)...
Po vakarienė, prasidėjus "vakariniai programai", šiek tiek išgėrėme, pašnekėjome, kas dar ir pašoko, kas šiaip pasėdėjo paplūdimyje ir pasigrožėjo naktinių dangaus peizažu...
Miegamos vietos pašiūrėje, ant suoliukų baigėsi labai greitai, taigi teko ieškotis vietos, kur kitus (kartai negerai eiti miegoti paskutiniam). Pasikliaudamas savo patirtimi pasiklojau savo rankšluostį paplūdimyje, tolėliau nuo jūros, bet vistiek buvau pažadintas vidurį nakties mūsų gido, nes jūra jau buvo netoli mano kojų. Teko kraustytis, aukščiau...
Rytas, buvo šviesus ir tyras, tik mūsų nuotaikos- ne. Sunki naktis, mažai miego... Pasigrožėjome (ištvermingiausi, sugebėję atsibusti) auštančiu rytu, papusryčiavome, ir patraukėme atgal į savo miestuką, kur mūsų laukė minkštos lovos ir popiečio miegutis. Susitarėme visi susitikti per pietus...
Papietavę, išsiskirstėme. Daugumą žmonių nuėjo į kitą paplūdimį, esanti kitoje įlankos pusėje, o aš likau sėdėti viešbučio kavinėje ir skaityti tėčio man į duotą labai gerą knygą...
Vakare susitikome gyvos muzikos bare (Reegy stiliaus), kur pavakarieniavome, pasiklausėme visiems gerai žinomų dainų, filipinietišku stiliumi, išgėrėme keletą kokteilių ir tiesiog smagia leidome laiką...
Vakaras nebuvo itin ilgas, nes kita ryta puse žmonių turėjo išvykit atgal į Puerto Princesa...
Trečiadienio rytas prasidėjo kiek jau standartiškai: pusryčiai, daiktu susidėjimas, laivas, nauja sala. Tik, kad oras šiandien buvo nuostabus. Nors asmeniškai man ir kiek per karštas. Dangus buvo žydra ir be kruopelytes debesėlių. Šiandien laukė paskutinis turas po salas, kuris kaip dabar vertinu buvo pats įdomiausias...
Karališki pietus, keletas urvų, gražus panardymas (snorklingas), geras oras, žmones kuriuos vadini draugais, nuostabus peizažas atsiverentis nuo kalvos viršūnės- tai nuostabios dienos garantas :D...
Ir vėl kiek jau rutina tapęs grįžimas atgal, dušas, 10 minučių pagulėjimas ant lovos, vakarienė.... Vakarieniavome šį kartą viežbutyje kur pirmą naktį buvo apsistoję- deja vakarienė labai nuvylė, bet vistiek buvo ganėtinai smagus paskutinis vakaras El Nido miestuke. Po vakarienės aš su Anne ir Christofer'iu (Vokiete ir Švedu) išgėriau dar keletą kokteiliu, nes visi kiti nuėjo miegoti, o mes norėjome paminėti mano paskutinę naktį šiame mažame rojaus kampelyje (Anne su Christoferiu pasiliko El Nido dar 3 dienoms). Deja naktinėti labai nebuvo kur, nes ryte 6:00 laukė mūsų autobusiukas, kuris turėjo mus nuvešti iki Puerto Princesos pakeliui aplankant požeminę upę...
Sunkus rytas prasidėjęs prieš 5 ryto, neskubėjo baigtis iki pietų (labai jau norėjosi miego, tai visa kelione atgal iki požeminės upės pramiegojau (5 valandos kelio)). Prabudau tik išgėręs kavos ir suvalgęs pietus. Šios dienos tikslas buvo išvysti požeminę upę ir pasiekus Puerto Princesa susirasti kur gyventi. Abu tikslus padėjo įgyvendinti šaunus mūsų gidas, kuris buvo atsakingas už mūsų kelionę po ilgiausią pasaulyje požeminę upę, bei kelione autobusiuku...
Deja dar negavau nuotraukų iš Marijanės, nes tik ji fotkino viduje.
Aplanke, šį nuostabų šikšnosparnių ir stalagtitų urvą, puerto Princesoje susiradome viešbutuką (su baseinu), kuriame ir praleidome visą vakarą (išskyrus vakrienę).
Po vakarienės visi išsiskirstėme po viešbučius, nes ryte lauke 24 valandų skrydžių maratonas atgal į Seoulą.
Na nėra labai daug ką papasakoti apie mūsų kelione atgal. Turėjom 5 valandas Maniloje, tai nuėjome į Azia Moll- gigantišką prekybos centrą, apsipirkti. Skrydžiai vėlavo, oro uostose miegojome, vartai buvo keičiami, skrydžiai atidėdami- viskas jau kaip ir įprasta :) ...
Apibendrinus, tai buvo nuostabi kelionė. Leidusi pailsėti, pagalvoti, permąstyti savo vertybes, pabendrauti su žmonėmis, ir tiesiog kitu kampu į viską pasižiūrėti. Pasižadu sau čia dar sugrįžti...
Mr. G
Atsiprašau dėl klaidu ir visokių kitokių nesąmonių kurių prirašiau, tiesiog rašau vidury nakties... Ryte pabandysiu peržiūrėti.
As irgi ten NORIU!!!
AtsakytiPanaikinti